- gentinti
- géntinti, -ina, -ino tr., geñtinti gentimis versti, į giminę traukti, daryti giminėmis: Reikia anuos géntinti, bene susimalonės J. | refl. K: Mes mažumą géntinamės (esame tolimi giminės) KII314. Anie géntinosi su tais Urnikiais KlvrŽ. Krutiniai su mumis nebenora géntintis – matai, anie bagoti, o mes biedni Vkš. Anie kad ir tolimi, bet dar géntinas Akm. Dar bi geñtinas su anais, bi ko Užv. Ans manimi negéntinas Kv. Nesigentinsi teipag su jais – neduosi dukterų savo sūnamus jų, ir dukterų jų neimsi sūnamus savo Ch5Moz7,3.
Dictionary of the Lithuanian Language.